Specialistai mano, kad toks terminas tiksliausiai apibūdina uždaro tipo arba aptvertas ir saugomas gyvenvietes. Įvairiausi tokių gyvenviečių formavimosi ir gyvenimo jose aspektai Lietuvoje ir kitose šalyse gana plačiai aptarti G.Pociūtės straipsnyje „Atsitvėrimas nuo visuomenės“ bei D. Krupickaitės, L. Peciukonyts ir G. Pociūtės straipsnyje „APTVERTOS IR SAUGOMOS GYVENVIETĖS LIETUVOJE – NAUJOS GYVENSENOS IŠRAIŠKA AR BŪTINYBĖ“. Trumpai paminėsiu, kad autorių surinktais duomenimis vien Vilniuje ir jo apylinkėse jau 2010 m. buvo daugiau nei 30 gyvenviečių ir pastatų kompleksų, kurie buvo aptverti ir saugomi. JAV tokiose gyvenvietėse gyvena daugiau kaip 8 mln. žmonių. Gyventojų motyvai keltis į tokias gyvenvietes yra labai įvairūs. Vieniems tai saugumas arba prestižas, kitiems siekis privatumo. Dar ieškoma panašaus statuso kaimynų, kurie neretai tampa artimais draugais; bendruomeniškumo jausmo; išskirtinio gyvenimo būdo. Pasitaiko, kad apsisprendimą nulemia mada. Amerikiečiams įdomus atsikėlimo į tokias gyvenvietes aspektas yra siekis tapti nepriklausomiems nuo miesto valdžios, o tai pasiekiama susikūrus namų valdybos asociacijoms. „Libane, nustatyta, kad svarbiausias kėlimosi į tokias gyvenvietes motyvas – nenutrūkstamas vandens bei elektros tiekimas”. Egzistuoja ir ramybės bei estetiškumo motyvas. Rusijoje dažniausiai tai išskirtinai pompastiškai įrengtos elito gyvenvietės. Autorės daro išvadą, kad JAV, Lotynų Amerikoje, Pietų Afrikoje ypatingai svarbus aspektas – saugumo jausmas, tuo tarpu Vakarų, Rytų ir Centro Europoje išryškėja prestižiškumo, estetiškumo ir bendruomeniškumo motyvas.
Papildysiu, kad gyvenimas padiktuoja ir kitokių reikmių. Dabar prie Vilniaus plėtojama gyvenvietė Baltarusijos piliečiams, kurių vienas iš tikslų ne tik būstas, bet ir daugkartinės vizos. Pokalbiuose bei socialiniuose tinkluose nuskamba nuomonės kad vieniems norėtųsi gyventi šalimais su kaimynais, kurie labai mėgsta keturkojus draugus; kiti atvirkščiai norėtų įsikurti ten kur apribota kaiminystė gyvūnams ir pirmiausia šunims.Nevienodos nuomonės ir dėl tvorų. Vieniems jos būtinos, kai kuriems net kuo aukštesnės ir uždaresnės; kitiems jos tik dekoro ir teritorijos nužymėjimo elementas. Dar labiau skirstosi nuomonės kai pradedama kalbėti apie atskiras teritorijas pagal pomėgius, profesijas, charakterio sąvybes, įpročius bei ydas. Kažkada fantazavom su bičiuliais apie gyvenamas teritorijas tik “bajorams”, tik naujiesiems pagonims, tik “triukšmautojams” – tai įvairiems muzikantams ypač pučiamųjų instrumentų, būgnininkams bei dainininkams, “pilno garso” mėgėjams bei šiaip pariaumojantiems; apie teritorijas švaros, grožio ir tvarkos puoselėtojams; gyvenantiems būste po žeme, arba ant vandens.
Pažymėtina, kad visame pasaulyje aktyviau kuriasi teritoriškai uždaros bendruomenės „iš reikalo“ , t. y. dėl saugumo arba nepertraukiamo vandens tiekimo. Gi estetiškumo, bendruomeniškumo arba pomėgių motyvais lėčiau. Žmonės dažnai apie tai tik pagalvoja arba pasvajoja, bet nesivargina kurti tokias gyvenvietes.
Plėtojamoje Šilojų gyvenvietėje, kuri šiuo metu yra pradinėje vystymo stadijoje atskirų teritorijų suformavimas paminėtais arba dar neįvardintais principais pilnai įmanomas.