Žemės sklypai gyvenamajai statybai prie Vilniaus. Artimiausių keliolikos metų tendencijos. Pirma dalis.
Išsakysiu asmeninę nuomonę keliais aspektais be pretenzijos į visapusišką šio daugiasluoksnio ir dažnai chaotiško reiškinio analizę. Kaip aktyviam segmento dalyviui, man įdomiausia ko laukti artimiausiais keliolikos – keliasdešimt metų perspektyvoje.
- Vyraus dabartinė tendencija.
Ją apibūdinčiau kaip gana intensyviai besivystančią, dažnai chaotišką, su daug eklektikos architektūroje, netobula susisiekimo, dažniausiai tik pusėtinai išvystyta inžinerine ir net užuomazgoje neegzistuojančia socialine-kultūrine infrastruktūra. Prie mažesnio intensyvumo kelių praktiškai visomis kryptimis išvažiuojant iš Vilniaus per paskutinį dešimtmetį suformuota tūkstančiai namų valdų ir ūkininko sodybviečių, dažniausiai atlikus Detaliojo plano arba Sklypų formavimo procedūras. Akivaizdu, jog dabar rinkoje yra didžiulis sklypų su tinkama gyvenamiesiems namams statyti paskirtimi perteklius, kurių per keletą metų tikrai neišpirks ne tik šalies gyventojai, bet ir ukrainiečiai, ar baltarusiai, ar šiek tiek dažniau grįžtantys tautiečiai. Papildomai dar apie tautiečių grįžimą. Šis procesas, mano nuomone, netolimoje ateityje gali ir paspartėti dėl reiškinių apie kuriuos dabar plačiai nekalbama: 1. Emigracijoje lietuvių vaikai nutautės greičiau nei jų tėvai. Dėl šios priežasties ir dar todėl, kad spartėja informacinių technologijų progresas tiesiog ryjantis paauglių ir jaunimo laiką, dėmesį, bei interesus, didės atskirtis tarp tėvų ir vaikų. 2. Dabartinė emigravusiųjų arba galima vadinti laikinai išvykusiųjų karta, už keliolikos metų bus jau pilnai “atsivalgiusi” visokiausių “juodų” darbų, užsieniečių kaprizų, patyčių ir žeminimo arba tiesiog per ilgai užsitęsusios išvykos; nemaža dalis jų bus užsitarnavusi ir skalsesnes užsienietiškas pensijas. Natūralu, kad dalis pasiduos atgal į tėviškę prie savo kalbos ir savo šaknų. Tas procesas, gal dar nelabai ryškus, jau vyksta. Tai gali kažkiek paspartinti ir sklypų prie sostinės pirkimą. Be abejo tendencija turėti savo namą netoli sostinės niekur neprapuolusi ir dabar, todėl šimtai tokių sklypų kasmet „įsisavinami“ kaip šeimos ūkių taip ir nedidelių statybinių kompanijų. Kai kuriuos naujai suformuotus kvartalus ar gyvenvietes imasi užstatyti ir patys plėtotojai. Geras privažiavimas tapo vienu didžiausių privalumų renkantis sklypą/namą. Tam ypač buvo svarbūs įvesti ekspoatacijon Pietų ir Vakarų aplinkeliai, kurių dėka atsirado naujos transporto jungtys su anksčiau įrengtais keliais. Tai labai paspartino sklypų formavimą.
Beveik visi rašantys ir kalbantys šia tema pažymi, kad tokiuose kvartaluose skurdesnė inžinerinė, kultūrinė, socialinė infrastruktūra. Praktiškai nėra visai, arba labai mažai vaikų darželių/lopšelių, mokyklinio ugdymo įstaigų. Apie kultūros įstaigas neverta net kalbėti. Paradoksalu, bet šiuose naujuose kvartaluose labai mažai bendro naudojimo plotų. Naujai tiesiami keliai naujuose kvartaluose kartais tokie siauri, kad sunku įvažiuoti į savo kiemą net lengvuoju automobiliu. Daugybė sklypų, kur 10 arų sklype pastatyti du gyvenamieji namai. Tokius sklypus užstačius įvairiausiais statiniais/priklausiniais pagal savininkų įsivaizdavimus ir galiojančias normas neužstatyto ploto lieka labai mažai. Dar tankiau „suspausti“ sklypai užstatyti kotedžais. Matyt charakteringiausia, kad per paskutinius keliolika metų šiems su retom išimtim ekonominės klasės kvartalams atsirasti panaudota pakankamai arti miesto ribos esanti žemė. Suprantama, kad tokia situacija formavosi koreliuojantis tarpusavyje paklausos ir pasiūlos tendencijoms ir manau, šiuo metu labai mažai įstatyminių, ekonominių prielaidų, kad padėtis iš esmės pasikeistų.
- Formuosis aukštesnės nei ekonominės klasės namų paklausa.
Gal ir ne taip sparčiai kaip norėtųsi , bet gerėja dalies namų ūkių finansinė padėtis ir formuojasi poreikis pagerinti būsto sąlygas, juo labiau, kad laikmetis koreguoja ne tik rūbų, automobilių ar šukuosenų madas. Naujovių kaita aktyviai liečia ir architektūros stilių, erdvių išplanavimą, vidinį dizainą. Ir pokyčiai vyksta ženkliai sparčiau. Tie laikai, kai name gyvendavo kelios kartos atrodo praeina. Tampa natūralu, kad tuo atveju, kai leidžia finansinės galimybės keičiamas gyvenamasis namas. Be abejo tokie pirkėjai, kurie jau daug metų gyveno savo name ir jį keičia dėl aukščiau įvardintų trūkumų ir priežasčių yra reiklesni, apdairesni, tiksliau su patirtim. Jie puikiai supranta ir tokius niuansus kaip vyraujančių Lietuvoje vėjų atnešama tarša iš Elektrėnų elektrinės kaminų, Aukštos įtampos elektros perdavimo linijų vizualinė tarša ir neigiamas elektromagnetinis poveikis, sklypo lokacijos reikšmę šiuo metu ir ateityje, dirvožemio sudėties bei grunto hidrografinio režimo ypatumus ir dar daugybę dalykų apie ką paprastai linkę nutylėti tiek sklypų plėtotojai tiek NT brokeriai. Deja, Vilniaus priemiesčiuose už kainą mažesnę nei milijonas Eurų labai maža pasiūla namų premium klasės segmente. Atsimenant jau minėtą kliuvinį, kad dauguma gražiausių, patogiausio susisiekimo ir arčiausiai miesto esančių teritorijų jau užimtos, užduotis potencialiems klientams pageidaujantiems įsigyti prabangų, modernų, naujos statybos namą su didesniu žemės sklypu tampa dar sudėtingesnė. Kyla natūralus klausimas ar ieškoti naujai formuojamos gyvenvietės atitinkančios išvardytus kriterijus, ar pirkti visiškai atskirą žemės sklypą ir jame įgyvendinti sumanymą. Asmeniškai galvoju, kad pastarasis variantas yra pats blogiausias iš visų įmanomų. O naujai formuojamų gyvenviečių, pagal mano išvardytus kriterijus bent jau šiuo metu nežinau. Gal ateityje atsiras.