Žemės sklypai gyvenamajai statybai prie Vilniaus. Artimiausių keliolikos metų tendencijos. Antra dalis.
3.Didės poreikis gyventi didesniame žemės sklype.
-Gerėjanti atskirų namų ūkių finansinė padėtis, iki gyvo kaulo įkyrėjęs namų tankumas, neužstatyto ploto trūkumas mažame sklype, ne patys mieliausi kaimynai ir kiti trūkumai aprašyti pirmame punkte verčia galvoti apie didesnį sklypą;
-Pagal apklausas daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų stengiasi užsiimti kokia nors prasminga veikla laisvu metu, bet prie namų. Bet kuriai tokiai veiklai-sodui, gėlynui, daržui, parkui, meistravimui, išradybai ir kt., kaip taisyklė taip pat reikalingas didesnis žemės sklypas;
-Vartotojiška visuomenė, kokia neabejotinai tampame ir mes, skatina įsigyti vis daugiau daiktų ir inventoriaus pagal pomėgius, norą pradžiuginti šeimos narius ar tiesiog be jokios progos. Įsigyjama daugiau kemperių, katerių, keturračių ir kitokio stambių gabaritų inventoriaus, kurį dalį metų reikia kažkur sandėliuoti, todėl didesnis žemės sklypas praverčia ir šiuo atveju;
-Jau ir mūsų krašte dažna šeima turi augintinių, neretai po kelis. Beribė meilė pastariesiems taip pat verčia galvoti apie didesnį sklypą, nes sutankintose erdvėse trūksta vietos;
-Netolimoje ateityje, kai grįšim namo kvadrakopteriu ar dronu-taxi laisvas plotelis ir saugus atstumas nuo statinių bei želdinių taip pat nepatrukdys.
4. Stiprės tendencija turėti butą mieste ir namą priemiestyje.
-Tokia tradicija nėra nauja. Dar nuo sovietmečio įregistruotose 1200 Sodininkų bendrijų (SB) Lietuvoje taip gyveno mažiausiai dešimtys tūkstančių šeimų. Ši tendencija gyvybinga ir dabar tik gal turi savitumą, kad sodų žemėje namai didinami neretai iki maksimaliai leistino 210 kv m ploto, jie restauruojami arba naujai perstatomi iš vasarnamių- pritaikomi gyventi visus metus ir dažnai tampa pagrindiniu šeimos būstu. Žinant, kad Vilniuje yra daugiau kaip 260 SB, namų jose skaičiai įspūdingi, bet suvokiant ir tai, kad dažname sode didelės problemos su infrastruktūra, siauri pravažiavimai, architektūrinių stilių „mišrainė“ pavydo nejaučiu ir gyvent į sodus nesiveržčiau;
-Maždaug prieš 2-3 dešimtmečius aktyviai realizavosi tradicija turėti būstą mieste ir vasarnamį/gyvenamąjį namą vaizdingoje vietoje prie vandens telkinių, pageidautina iki 100 km atstumu. Bet pervargus nuo didelių plotų šienavimo, ūkio darbų, didelių atstumų su savaitgaliniais transporto kamščiais ir dažniausiai nuo nesibaigiančių jaunosios kartos protestų, mada išsikvėpė jau beveik prieš 10 metų ir toliau slopsta;
-Neperseniausiai taip pat aktyvų pagreitį įgaudinėjo antrojo būsto pirkimas Lietuvos arba Latvijos pajūryje bei tolimesnėse šalyse nuo Ispanijos, Turkijos iki Bulgarijos, Norvegijos, Italijos. Bet pagal daugumą apžvalgų ši tendencija ir toliau lieka labiau egzotikos nei aktualios būtinybės kategorijoje ir apima santykinai nedidelę šeimų dalį;
-Tiems, kurie nesurado patrauklumo arba jau turėjo ir nusivylė aukščiau šiame punkte išvardintais variantais ir kurie veržiasi ištrūkti į gamtą, būtų labai įdomi alternatyva turėti butą mieste ir vasarnamį/namelį, netoli nuo miesto, tikslu praleisti dalį laiko šiltuoju metų laiku, bet išvengiant tolimesnių kelionių. Tačiau situacija galima sakyti yra paradoksali. Potencialūs pirkėjai yra tie, kurie nenori sodų, kotedžų, daugiabučių, nes arba tai jau turėjo, arba pakankamai prisiklausė negatyvo. Jie pageidautų sklypų su galimybe statytis, bent vidutiniškai išvystyta infrastruktūra, gražios gamtos, ramybės, gero susisiekimo, saugumo, be abejo geros kainos ir dar daug kitų dalykų. Dalis gal būt sutiktų pirkti jau pastatytą nedidelį naujos statybos namelį su visomis komunikacijomis, su jiems priimtina apdaila/ išplanavimu ir kitais poreikiais. Tenka nuliūdinti, kad tokių sklypų ir tokių namelių prie Vilniaus nėra o jų atsiradimas beveik būtų tolygus stebuklui, nes, deja, rinkos sąlygomis ne tik už viską reikia mokėti, bet dar ir įveikti perteklinio reguliavimo barjerus.
- Gretimų miestelių ir gyvenviečių plėtra. Prieš 15-20 metų garsūs architektai ir sklypų plėtotojai prognozavo, kad su metais, kai daugybei profesijų į miesto ofisus užteks atvykti nuo 1 iki 4 dienų per savaitę, gyvenamasis būstas galės keltis gerokai toliau nuo miesto. Net buvo įvardijamas ryšys tarp vienos darbo dienos ofise ir atstumo iki gyvenamosios vietos ir prilygintas maždaug 10 km. Kas būtų tolygu, kad esant būtinybei atvykti į ofisą tik pora kartų per savaitę, gyvenamoji vieta gali būt nutolusi nuo miesto 30 ir daugiau km. Tai buvo laikmetis, kai naujų gyvenviečių plėtojimas gali būti sėkmingas ir 30-50 km atstumu nuo miesto. Bet taip neįvyko ir greičiausiai netaps masiniu reiškiniu bent jau per ateinančius keliasdešimt metų. Pagal tuometines prognozes taip pat dėliojosi mozaika, kad daug miestiečių kelsis į gretimus mažesnius miestelius net bažnytkaimius, kuriuose dar nuo sovietmečio yra išvystyta, prižiūrima ir gerinama infrastruktūra. Atrodė, kad net Širvintai, Maišiagala, Pabradė ir dar keletas kitų miestelių gausės kaip Vilniaus palydovai. Bet panašu, kad tokia tendencija netapo patraukli net senjorams, kurie parsidavę būstą tarkim Vilniuje ir įsigiję mažesniame miestelyje už keliasdešimt km galėtų ženkliai pagerinti savo finansinę padėtį. Matyt jau vien išsikėlimas iš didmiesčio į mažesnę gyvenvietę psichologiškai yra daugeliui nepriimtinas ir tolygus asmenybės ir kitokiam regresui. Dar mažiau tokia perspektyva domina jaunimą, kuris tiesiog veržiasi, kad visi didmiesčio privalumai ir linksmybės būtų ranka pasiekiami.
- Naujų gyvenviečių kūrimas plyname lauke. Dar sunkiau vyksta visiškai naujų gyvenviečių kūrimas plyname lauke, atstumu toliau kaip 20 km nuo miesto. Tokių praktiškai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Nepanašu, kad jų ženkliai didės ir artimiausiais 10-20 metų laikotarpyje.Nors ir lėtai, bet valstybės ir privačiomis lėšomis vykdant žvyrkelių asfaltavimo programas gerėja susisiekimo sąlygos miesto prieigose, montuojamos naujos elektros transformatorinės, klojami šviesolaidiniai kabeliai, gamtinių dujų tinklai. Kelių metų bėgyje ypatingas progresas planuojamas visuotinės interneto prieigos linkme, nes tokios kompanijos kaip OneWeb, SpaceX ir Facebook planuoja aprūpinti nemokamu ir labai greitu internetu visus norinčius visame pasaulyje jau artimiausiais metais. Bet išvardinti dalykai žmonių sąmonėje jau tampa savaime suprantama būtinybe. Manau, kad ateities gyvenvietėse formuojamose plyname lauke taip pat privalės būt sprendžiami bent jau ikimokyklinio ugdymo, sporto, laisvalaikio praleidimo klausimai.
7.Buto mieste ir namo užmiestyje nuoma.
Be jokios abejonės yra galimybė tiek vieną, tiek abu (tarkim butą mieste ir namą užmiestyje) būstus nuomotis, bet panašu, kad tokia tendencija įgaus ekonomiškai ir psichologiškai pagrįstą tendenciją ne anksčiau kaip už keliasdešimt metų. Pirma, todėl, kad absoliuti dauguma mūsų kraštiečių norime turėti savo būstą, kuris yra tarsi draudimo polisas nuo bet kokių nenumatytų atvejų. Antra, kai kuriuose segmentuose, kad ir tų pačių individualių namų Vilniaus prieigose, praktiškai nėra jokios pasiūlos nuomai.